- kalbti
- kal̃bti, -sta, -o intr. K, Š, kálbti pradėti kalbėti: Ar kal̃bsta jau tavo vaikas, bo mano jau prakalbo? J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kalbti
Look at other dictionaries:
išsikalbti — išsikal̃bti 1. išsišnekėti, išsipasakoti: Nuo širdies su juo išsikalbome ir parėjom kartu namo Jnšk. Išsikal̃bom su kaiminka, ir pasakiau Slm. Išsikalbaũ su juomi vakar J. Pasižinom ir išsikal̃bom su savo keliabendriu Š. Išsikalbęs gavau žinoti … Dictionary of the Lithuanian Language
kalpti — kal̃pti, sta, kal̃bo K = kalbti … Dictionary of the Lithuanian Language
prakalbti — prakal̃bti intr.; R pradėti kalbėti: Nebylys prakal̃bo K. Puronis atsisuko į Amalį ir staiga prakalbo J.Dov. Žmogui bežiūrint, kas čia būsią, prakalbo angis vaitodama Jrk115. Tylėjau ligi šiol, ale prakalbaũ, t. y. kalbą į svietą paleidau J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
sukalbti — sukal̃bti 1. intr. imti kalbėti: Buvau jau primigus – kažin kas sukalbo, ir nubudau Slm. | Buvo sukalbę, kad Vaitiekūnaičia išteka Slm. 2. tr. suderėti, sulygti: Pardaviau pardaviau Vilniaus kupčiukėliam, sukalbau sukalbau du šimtu rublelių Vr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
įsikalbti — įsikal̃bti 1. BŽ469 įsileisti į kalbą, įsišnekėti: Mes įsikal̃bom, tai ir patikėjo Kp. Įsikalbom po biškį su tuo žmogu Mžk. 2. prasitarti: Įsikal̃bo merga, kad ją visi skriaudžia Ds. kalbti; įsikalbti; išsikalbti; prakalbti; sukalbti … Dictionary of the Lithuanian Language
